garsotys

garsõtys sf. pl. (2) kūno nešvarumai, sąvėlės, rituliai: Ilgai nebuvo pirty, o dabar garsõtys kad eina, tai eina Pš. Karšto[je] pirty gerai pasivanojus, garsõtys nusilupa Žml. Kokios garsõtys neriasi nuo kūno! Jnš. Be vantos garsõčių nenuimsi Jnš. | Prie rugių ne juokai – tuoj išmušo garsõtys (prakaitas) Žg.